2004 metų rugpjūčio 15 dienos vakarą, alinančiame Mirties slėnio karštyje… - prisimena Silvio Levi - dangus ėmė niauktis: galima buvo justi ore tvyrant lietų ir elektrą. Tada ėmė griausti ir žaibuoti, blyksniai ir trenksmai visai nepriminė man įprasto žaibo ir griaustinio. Viskas buvo taip gigantiška ir stipru - ši neprilygstama jėga bematant suardė regimai amžiną ramybę ir vos per keletą akimirkų, dykuma buvo užtvindyta vandens”.


Unikalaus ir išskirtinio asmeninio patyrimo prisiminimas pažadino troškimą išversti išgyventas emocijas į kvepalų kalbą. Šis patyrimas padalijo Silvio Levi sielą į dvi polius: pirmas ūmus, audringas, laukinis ir instinktyvus, o antras veda į apmąstymus, harmoniją ir susitaikymą.
Jis nutarė pasidalinti šiais dviem aspektais su savo draugais Maurizio Cerizza (Fulgor) ir Marc Buxton (Roboris). Taip, įkvėpti šios istorijos, gimė du aromatai.

ROBORIS Vėjas, atnešantis silpnus drėgmės ir augmenijos kvapus. Jis praneša apie artėjantį lietų, kuris tuoj iškris ant šilto, sauso saulės nukepintų plynaukščių smėlio, suteikdamas naujos gyvybės gamtai. Tai Amerikos indėnas žiniuonis, dėkingas Motinai Gamtai už jos dovanas. Skrendantys paukščiai, džiugiai išaukštinantys gamtos didybę, kurios dvasia suteikia kiekvienam gyvam organizmui gyvybinės energijos ir galios.

Viršutinės natos: kvapiųjų našlaičių lapai, rabarbaras, visterija
Vidurinės natos: kaktuso žiedai, jazminaitis
Pamatinės natos: santalas, vetiverija, kedras, tongapupės, pilkoji ambra